Apšilimas, atsigavimas ir tempimo pratimai

infinite power knls seth flyballKad ir kaip mums tai nepatiktų, traumos – visų gyvybės formų, tarp jų ir šunų, gyvenimo dalis. Ir nors neįmanoma išvengti kiekvieno sužalojimo, dėl tinkamų prevencinių veiksmų jų tikimybė gali sumažėti net ketvirtadaliu. Toji prevencija – tinkamas kondicionavimas ir treniruotės, apšilimai, atsigavimai, tempimo pratimai, reguliari šuns sveikatos patikra bei, jei reikia, palaikomoji priežiūra kaip masažas ar lazerių terapija .

Tyrimais įrodytą, kad žmonių sportininkams apšilimai prieš treniruotę naudingi. Ta pati teorija taikoma ir šunims. Apšilimas būtinas prieš krūvį – tai akivaizdžiai mažina traumų tikimybę, pagerina darbines galimybes, lankstumą ir propriocepciją. Aktyvių raumenų susitraukimų metu padidėja šuns raumenų ir sąnarių temperatūra, kas leidžia platesnį judesių spektrą. Apšilimo dėka padidėja širdies susitraukimų bei kvėpavimo dažnis, pakyla kraujospūdis, tad į raumenis nukeliauja daugiau deguonies ir energijos, nerviniai impulsai keliauja greičiau, sumažėja traumų tikimybė, treniruotė būna produktyvesnė.  Tinkamai apšilęs raumuo bus elastingas, atsparus ir reaguoja be traumų.

Apšilimo etapai:

  • Lengvas pasivaikščiojimas ir parisnojimas (pagrindinis apšilimas).
  • Būsimus pratimus atitinkantys pratimai (specifinis apšilimas), atliekami mažesniu intensyvumu ir daugiausia orientuoti į sąnarių judesius.
  • „Aktyvūs“ (dinaminiai) tempimo pratimai. Diskusijų apie tai, ar po apšilimo reikalingi statiniai ( pratimai, yra nemažai. Daugybė tyrimų neatskleidė jokios jų naudos, kiti netgi įspėja apie galimą žalą. Labai svarbu nepertempti šalto raumens ir su juo susijusių sausgyslių – rezultatas gali būti ilgalaikiai (kai kuriais atvejais net nuolatiniai) pažeidimai. Vis dėlto priimtina, kad laipsniškas apšilimas, įtraukiantis „aktyvius“ tempimo pratimus, sumažina raumenų ir kraujagyslių plyšimo riziką. Įrodyta, kad atliekant šuolių ir lankstumo judesius dinaminis tempimas pranašesnis už statinį.

Apšilinėjant prieš varžybas, atidžiai rinkitės paviršius. Venkite slidžių dangų, ypač jei duosite šuniui šokinėti ar sukinėtis. Žiūrėkite, kad apšilimo teritorijoje nebūtų įtartinų augalų, šiukšlių, duobių. Karštą dieną patikrinkite asfalto ar šaligatvio temperatūrą, kadangi karštas pagrindas gali pažeisti šuns pėdutes.

Atsigavimas trunka 10 – 20 min. daugiausia jo metu vaikštoma ar lengvai risnojama . „Atvėsimas“ po varžybų toks pat svarbus kaip ir apšilimas. Jis labai naudingas fiziškai, padeda atsigauti psichologiškai, leidžia šuniui pailsėti. Dirbantys raumenys natūraliai gamina šalutinius produktus – pieno rūgštį, kuri turi būti pašalinta iki šuo grįš į narvą ar automobilį. Taip pat darbo metu šuns širdis ir kvėpavimo normos pakyla ir turi būti grąžintos kuo arčiau normalių iki kito pratimo. Laikas iki visiško atsigavimo priklauso nuo pratimų rūšies ir intensyvumo, šuns formos, tačiau atvėsimas gali atspindėti apšilimą ir būti sudarytas iš mažo intensyvumo veiklos kaip vaikščiojimas ar bėgiojimas.

Dažnai darbiniai šunys, pvz., padedantys policininkams, prieš veiklą apšilti negali. Tada itin svarbu tinkamas atvėsimas ir atidžiai stebėti ar nėra traumų (tai gali rodyti sustingimas per atsigavimą arba judant po poilsio laikotarpio) .

Atsigavimo etapai:

  • Vaikščiojimas, lengvas risnojimas.
  • Statiniai tempimai ir pasyvūs judesiai atliekami po atvėsimo, kai šuo tinkamai atsigavęs, o jo raumenys dar šilti. Tada jų nauda didžiausia (padidėja judesių amplitudė, palaikomas raumenų ilgis bei elastingumas), o žalos tikimybė – minimali. Šių pratimų negalima daryti kai raumenys jau „atvėsę“.
  • Masažas  (trynimas) atliekamas išilgai raumenų. Jį atlikti galima grįžus namo. Masažas padeda raumenims dirbti ilgiau ir efektyviau, gerina kraujo cirkuliaciją, sumažina raumenų įtampą, didina lankstumą, geriną bendrą būklę ir padeda sportuojančiam šuniui pasiekti geresnių rezultatų.

Kai šuo atvės, nustos lekuoti ir vaikščios atsipalaidavęs, jis gali būti grąžintas į automobilį, narvą ir gauti pakankamai gerti.

000webhost logo