Sportuojančių šunų treniravimo principai

Bruce Lee Weight PullingŽmonėms fizinė veikla daro teigiamą fizinį ir psichologinį poveikį, įskaitant ilgesnę ne tik bendrą gyvenimo, bet ir sveikai nugyventų metų trukmę. Mankštą netgi galima laikyti psichiką veikiančiu narkotiku. Kadangi šunų ir žmonių skeleto, raumenų, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos turi panašumų, tie patys sporto privalumai priskiriami ir mūsų keturkojams draugams. Sportuojančių šunų fizinė kondicija ir širdies – kraujagyslių sistemos funkcijos geresnės negu ramiau gyvenančių, jie patiria ir psichologinę sporto naudą.

Sportuojantys šunys susiduria ir su kai kuriais iššūkiais – tai itin aktualu kalbant apie „profesionalus“. Jėga, ištvermė ir lankstumas neatsiras be tinkamo ruošimo, tad šunis būtina įvairiapusiškai treniruoti, kad neatsirastų traumų, būdingų „savaitgalio kariams“. Tačiau pernelyg dažnai pasikartojantys tam tikri judesiai, naudojami treniruotėse, taip pat gali sukelti sužalojimus ar net emocinį perdegimą. Didžiausias veterinarų rūpestis – atlikta nedaug tyrimų, kuriais būtų pilnai įvertintas sporto poveikis šunims, nors aktyvių veiklų su gyvūnais vis daugėja. 2014 m. vien po AKC „sparneliu“ surengta apie milijonas Agility varžybų – ir tai tik viena iš sporto rūšių. Be to, JAV dirba apie 75 000 policijos šunų, kuriems, kaip ir sportininkams, reikalinga specializuota priežiūra.

Visada reikia atkreipti dėmesį, jei šuo staiga sulėtėjo, negali atliki teisingų posūkių ar atsisako įveikti kliūtį . Ištyrus Agility šunis, paaiškėjo, kad nors jie visi buvo sveiki, keliose srityse aptikta skausmingų zonų, dažniausiai – riešo srityje, taip pat pastebėtas riešo judesių amplitudės sumažėjimas. Namų šuniui tai nieko nereikštų, tačiau sportiniam gyvūnui šie pakitimai – rimtas perspėjimas apie galimas ateities traumas.

Didžiausia bėda, kad daug savininkų su šunimis sportuoti pradeda be išankstinių žinių ir supratimo apie galimas traumas. Naudos čia neprideda ir tai, kad trūksta duomenų apie daugelio sporto šakų rizikas bei kaip elgtis, norint jų išvengti. Ruošiant šunį varžyboms labai svarbu jį tinkamai fiziškai paruošti. Geriausios veiklos – vedžiojimas, plaukimas bei specifiniai su pasirinkta sporto rūšimi susiję pratimai.

Prieš pradedant sportuoti, rekomenduojama įvertinti ir šuns psichologines bei fizines savybes – galbūt šeimininko pasirinktas sportas gyvūnui visai netiks. Pvz., blogi pečių kampai (pernelyg tiesūs ar pernelyg dideli) lemia silpną smūgio absorbciją šuolio metu, kirpta uodega turi neigiamą poveikį šokinėjant bei posūkiuose, taip sukeldama neįprastą raumenų stresą, o pašalinti priekinių galūnių pridėtiniai pirštai skatina riešo traumų bei degeneracinių sąnarių ligų atsiradimą. Šunims, linkusiems į klubo sąnario displaziją, numesto kamuoliuko atnešimas gali padidinti osteoartrito riziką. Ankstyva kastracija gali lemti padidėjusią klubo displazijos ir kryžminio raiščio plyšimo tikimybę.

Little StarPastebėta, kad į dažnesnes traumas linkę šunys turi itin tiesų priekį ar galą, priekinių ir galinių kampų disbalansą, didelį svorio ir ūgio santykį, silpnai išsivysčiusius korpuso raumenis, yra nutukę, sunkių kaulų, neturi uodegos ar priekinių kojų pridėtinių pirštų, kastruoti ar sterilizuoti, nuo jaunų dienų kentėję ortopedines problemas.

Su šunimis atletais dirbantys reabilitacijos specialistai pastebėjo, kad tinkamai kondicionuoti darbiniai šunys rečiau kenčia nuo traumų, o jeigu tų traumų ir pasitaiko, jos būna ne tokios sunkios, po jų atsigaunama greičiau. Greitesnis sveikimas galimas dėl didesnės raumenų masės, pajėgesnės širdies – kvėpavimo sistemos ir motyvacijos. Tyrimais įrodyta, kad reguliarios treniruotės pagerina Agility šunų rezultatus, o ganymo gebėjimai priklauso tiek nuo šeimininko patirties, tiek nuo nuolatinės veiklos. Net greihaundams tinkami pratimai padeda pasiekti didesnį našumą.

Treniruočių metu atspindima veikla, kurios prireiks sporte, imituojamos varžybų sąlygos. Tai vadinama specifiškumu. Priklausomai nuo sporto šakos, pratimų trukmė bei intensyvumas skirsis . Treniruotės – individualios, prisitaikančios prie veislės bei sporto rūšies. Reguliari fizinė veikla neleidžia prarasti geros formos – apribojus fizinę veiklą 8 savaitėms, prarandama 41 proc. ištvermės ir jos atgavimui reikia 8 savaičių.

Subalansuota, reguliari treniruočių programa, į kurią įtraukti specifiniai pratimai bei nepamirštama protingai sudėlioti veiklų grafiko – svarbiausias žingsnis į traumų prevenciją. Šuns raumenų jėga, ištvermė bei raiščių stiprumas turi būti išlavinti iki varžybų. Be to, priklausomai nuo pasirinkto sporto rūšies, kai kuriais atvejais, siekiant išvengti raumenų disbalanso, reikia nepamiršti „simetriškų“ treniruočių. Pvz., jei 1 minutę šuo flirtpole bėga į vieną pusę, tiek pat laiko turi bėgti ir priešinga kryptimi. Skirtingos kūno dalys prie krūvio prisitaiko nevienodu tempu – pirmiausia raumenys, tada širdies ir kraujagyslių sistema, vėliausiai – sausgyslės bei raiščiai.

Kinkinių šunims reikia ištvermės, tad jie kasdien sportuoja ilgais periodais, o tokia veikla kaip plaukimas nesukels pakankamai streso bei įtampos raumenų sistemai, kad būtų matomas akivaizdus poveikis. Ganymo šunys taip pat daugiausia dirba su ištverme. Tuo tarpu paieškos ir gelbėjimo šunims reikia ne tik ištvermės, tačiau ir geros pusiausvyros, kad išvengtų traumų pavojingose situacijose. Greihaundams reikia greičio ir jėgos. Lauko bandymų šunims reikia greičio, jėgos, vikrumo, gebėjimo puikiai laviruoti nenuspėjamais paviršiais, tinkamos aklimatizacijos siekiant išvengti sunkios dehidratacijos ar šilumos smūgio. Medžiokliniai šunys dažnai nubėga didelius atstumus, tačiau jiems reikia ir trumpų jėgos periodų, tad jų treniruotėse dėmesį tenka atkreipti ir į greitą bėgimą sudėtingais reljefais. Flyball šunims reikia greičio, šuolių ir nuolatinių tinkamo platformos nuspaudimo treniruočių. Agility šunys turi sugebėti sprintuoti, daryti aštrius posūkius bei būti vikrūs, šiems įgūdžiams reikalinga jėga, pusiausvyra ir propriocepsija. Weight Pulling`ui reikalinga jėga bei atsparumas, kad šuo nepavargtų per tempimų sesijas. 

Nors tinkamas šuns kondicionavimas leidžia pasiekti geriausią gyvūno fizinę formą ir užkerta kelią traumoms, pertreniravimas didina problemų riziką. Manoma, kad dauguma bėgikų traumų atsiranda dėl ruošimo klaidų – pernelyg dažnų treniruočių, perspaudimo. Dėl to šunims būtinas tinkamas poilsis.

Bruce Lee puppyJei per anksti pradedama dirbti su šuniuku, gali būti sužalotos jo augimo plokštelės, be to, veikiamas ir jo imunitetas. Geriausia veikla šuniukui – žaidimas, imituojantis būsimo sporto užsiėmimus. Tinkama sportinė veikla jauname amžiuje greitina raumenų vystymąsi, skatina jėgą bei greitį. Į šias treniruotes neįtraukiama šokinėjimai ar staigūs posūkiai, kas gali paveikti besivystančius kaulus ir sąnarius. Pratimus reikia kontroliuoti, nes dažnai jauni šunys linkę persistengti, o traumų rizika jiems auga dėl propriocepcijos trūkumo.

Ankstyvose kondicionavimo stadijose pratimai ne tokie įtempti kaip varžybų metu. Atsiradus pakankamai įgūdžių, šuo gali būti mokomas viršyti krūvį, kurį patirs varžybose – tai vadinama perkrovos principu. Norint padidinti šuns raumenų, širdies ir kraujagyslių sistemos efektyvumą, reikia viršyti įprastus medžiagų apykaitos limitus. Be to, tai leidžia sportininkui atlaikyti konkurencinį spaudimą. Perkrovos principą reikia taikyti atsargiai ir tik tada, kai šuo treniruotėse pasiekė varžybas atitinkantį gebėjimų lygį.

Ištvermės lavinimui reikia nuolatinių aerobinių pratimų, trunkančių ilgiau negu 15 min. Ištvermės treniruočių metu daugėja oksidacinių fermentų, didinančių ATP sintezę, gerėja širdies ir kraujagyslių efektyvumas, stiprėja kaulai, raumenys bei sausgyslės, gerėja deguonies patekimas į organus. Ilgalaikiai ištvermės pratimai atsveria osteoartrito riziką ir jo neskatina. 

Propriocepcijos pratimų dėka sumažėja sausgyslių įtempimas bei sąnarių kremzlių susidėvėjimas, tad kiekvienoj kondicionavimo programoje turi būti ir šių užsiėmimų.

Sportinis gyvūnas turi būti šeriamas kokybišku ėdalu, vengiant kalorijų pertekliaus ir per daug kalcio. Racioną rekomenduojama papildyti omega-3 riebiosiomis rūgštimis. Šėrimo, papildų ir atsistatymo produktų strategija priklauso nuo konkrečios sporto rūšies. Šuns negalima šerti iškart prieš treniruotę – dėl didelio maisto kiekio skrandyje ne tik mažėja našumas, tačiau gali atsirasti ir traumos. Tinkama prieiga prie vandens, ypač esant aukštai aplinkos temperatūrai, taip pat padeda išvengti traumų, kadangi dehidratacija sukelia raumenų nuovargį. Paprastai šunų hidratacijos strategijos būna laisvas vandens pasiekimas, elektrolitų tirpalai bei poodiniai skysčiai, tyrimų metu nepastebėta nė vienos šių strategijų neigiamos įtakos. Krūvio metu ir iškart po jo rekomenduojama šuniui duoti gerti dažnai, tačiau po nedidelį vandens kiekį.

Treniruojant svarbu nepersistengti – dauguma traumų įvyksta šuniui nuvargus. Tarkim, po ilgos treniruotės nesustojate ir bandote šunį išspausti „iki galo“. Daugybė sportinių šunų su „intensyviais draivais“ nerodys aiškių nuovargio ženklų, tad treneris turi sugebėti skaityti subtilius signalus.

Įvykus traumai, nebandykite jos ignoruoti ir neverskite šuns dirbti. Geriau, kad jį kuo greičiau apžiūrėtų veterinaras. Traumos gali svyruoti nuo akivaizdžių, lydimų stipraus šlubavimo, iki subtilių, kai atsisakoma atlikti kurį nors pratimą. Nedidelė trauma gali virsti didele, jei šuo bus verčiamas sportuoti. Stenkitės matyti ir suprasti, ką sako gyvūno kūnas. Jei šuo atrodo gerai, atidžiai stebėdami jo reakciją lėtai didinkite pratimų tempą. Ieškokite bet kokių šlubumo ar judesių vengimo požymių. Jei yra bet kokių abejonių, nutraukite užsiėmimą.

 

000webhost logo