Kaip pradėti?

Įranga weight pulling`ui

Įranga gan paprasta – specialūs pakinktai ir svoris.  Pakinktai (petnešos) turi būti specialiai skirti sunkių svorių tempimui – jie saugo gyvūną nuo traumų ir leidžia greičiau „auginti“ rezultatą. Paprastam rogių tempimui skirtos petnešos netinka, kaip ir vedžiojimui skirtos „kasdienės“, kur sagtis būna nugaros viduryje. Netinkamas inventoriaus naudojimas veda į traumas – dažniausiai tada nukenčia šuns nugara, klubai ar kryžkaulio sritis. Pakinktai turi būti pasiūti būtent tam šuniui, kitaip jis negalės visiškai „atsiskleisti“. Jei šuo priprato prie vienų pakinktų, varžybose nepatartina naudoti kitų – jam bus sunkiau susidoroti su svoriu, reikės laiko, kad prisitaikytų prie apkrovų „iš naujo kampo“.

Varžybose šunys tempia roges, vagonus ant bėgių ar vežimėlį. Treniruočių metu dirbama ir su padangomis, grandinėmis ir t.t. Skiriasi ir paviršiai – gali būti natūralus (žolė, žemė), dirbtinis (kilimas ant betono). Tempimas niekad neatliekamas ant betono ar panašaus paviršiaus, nes tai žalinga šuns nagams ir pėdoms.

Psichologija Weight Pulling`e

Sėkmė šiame sporte galima tik su tvirtais nervais – kai kurie šunys netgi bijo platformos. Pamokų metu šuo turi išmokti nereaguoti į trikdžius, triukšmą, taip pat reikalingas paklusnumas, geras kontaktas su šeimininku. Šuo turi išmokti mėgti svorio tempimą. Efektyviausia, jei jis svorį tempia po komandos („Pirmyn“, „Pull“ ir tt.t.). Jis turi būti ramus ir susitelkęs.

Šunį mokinti reikia apdovanojant pagyrimais ir dėmesiu. Pats tempimas, noras įtikti šeimininkui turi būti esminė varomoji jėga. Masalu viliojami (per grobio instinktą) gyvūnai per greit perdega, daug energijos „ištaško“ šokinėdami, lodami ir nervindamiesi, kai kurie pernelyg „užsidraivinę“ susijaudinę net grybšteli šeimininkams, pradeda reaguoti į teisėją ar žiūrovus. Pripratintas už skanėstus ar žaislus tempti šuo nedirbs, kai jų nematys. Daugelyje organizacijų varžybų metu draudžiama naudoti bet kokius žaislus ar skanėstus ir kitus jaudrinančius dalykus – šunys skatinami šauksmais, komandomis, dainomis, šokiais ir t.t.

Ilgai dirbant su šunimi, jį lengviau „jausti“ ir žinoti, kada, pvz., leisti jam praleisti vieną tempimą duodant pailsėti. Supratimas atsiranda kartu dirbant įvairiapusiškai, o ne tik pumpuojant raumenis. Geriausia, jei su šunimi dirbantis asmuo išmano šių gyvūnų psichologiją.

Svarbiausias dalykas treniruojant šunį – jo motyvacija. Šunį skatinti reikia ne atlikus darbą, o viso darbo metu. Teigiamas skatinimas visada turi laimėti prieš neigiamą poveikį. Šeimininko įsakymas turi būti svarbesnis negu kiti šuns norai – kitaip jis dirbs neilgai.  Kartais pavargęs šuo nebereaguoja į jokius įtikinėjimus, nors dar turi galimybę patempti svorį.

Beje, treniruočių metu šuo turi +- žinoti, kada bus finišas. Kitu atveju „nežinomybė“ sukels didelį psichologinį stresą.

Svarbiausia – mokinkite šunį smagiai ir niekad neleiskite jam žinoti, kad jis gali pralaimėti. Tai yra, niekad nedėkite tokio svorio, kokio jis negalėtų patempti. Jei šuniui pernelyg sunku – tegul kas nors svorį pastumia. Šuo niekada negali žinoti, kad gali pralaimėti. Niekada nepraraskite savitvardos, su šunimi būkite kantrūs ir sąžiningi.

Būna, kad šuo ruošiamas baimės pagalba. Yra šunį mokančių griežtu antkakliu ir pavadžiu. Duodama komanda, truktelima – ir šuo tempia. Jei šuo atsisako eiti – vėl truktelima. Šis treniruočių būdas nepopuliarus. Jei šuo visiškai nenori tempti svorio ir tas jam nepatinka, tiesiog užsimikite kita veikla.

Jei manote, kad šuo, keletą mėnesių kieme ar miškelyje patampęs svorį, tinka varžyboms – klystate. Prieš šimtus žmonių, šunų ir krūvą dirgiklių viskas eisis kitaip. Gera socializacija būtina – ypač jei šuo jaunas. Lankykitės parkuose, viešose vietose, pratinkit šunį prie įvairių paviršių, garsų.

Kalbant apie treniruotes viešoje vietoje, turite žinoti, kad su tokia veikla nesusidūrę žmonės greičiausiai manys, kad augintinį kankinate , o gal net bandys jį išgelbėti. Tie patys žmones, beje, dažnai būna už tai, kad šuns vieta – prie būdos. Turite būti kantrus ir nekreipti dėmesio į neigiamas reakcijas.

Mityba

Be treniruočių, šuniui reikia tinkamos, subalansuotos mitybos. Ką rinktis – sausą ėdalą ar mėsą (RAW/BARF), kiekvieno asmeninis reikalas.

Kalbant apie papildus, dažniausiai naudojamos aminorūgštys, prieinamos bet kuriose sporto prekių parduotuvėje. Dažnai parenkami kepenų funkcijas gerinantys papildai. Patartina racioną papildyti papildais sąnariams.

Suaugusio šuns treniruotės

Apie svorio tempimą dažnai galvojama, kad tai primityvus sportas, kuriam pakanka minimalaus mokymo, maksimalios jėgos ir šuns pagyrimo. Tikima, kad jei su šunimi bus daug vaikščiojama, jis gaus pakankamai fizinės veiklos, atrodys įspūdingai ir tuo pačiu patemps sunkią platformą. Deja, stiprus nemokytas šuo netemps net tuščio vežimėlio. Šia veikla reikia dirbti nuolat, tačiau nepersistengti – būtina sunkaus tempimo treniruotes derinti su aerobiniais  užsiėmimais bei poilsiu.

Prieš treniruotes įsitikinkite, kad šuo sveikas. Apsilankykite pas veterinarą, patikrinkite jo klubų ir alkūnių sąnarius bei širdies būklę.

Niekad neleiskite šuniui dirbti ant cemento, plytelių ar asfalto. Visada – žolė, purvas ar kilimas.

Dauguma linkę labai skubėti ir pradeda principu „daugiau yra geriau“ – apie tinkamą svorio parinkimą nebūna nė kalbos. Treniruočių metu velkamas svoris turi augti palaipsniui, šuns negalima versti dirbti su kroviniu, su kuriuo jis  negali susidoroti. Nedideli pakeitimai daromi tada, kai aiškiai matyti, jog svoris jau per mažas. Per daug „užkėlus“ svorį šuo atsisakys dirbti. Jei norėsite visko iškart ir greit, šunį tik sugadinsite ir niekada neturėsite gero tempėjo.

Pirmiausia viskas prasideda nuo petnešų uždėjimo. Jokio svorio – tik petnešos. Tada – plastikinis butelis. Po jo – automobilio padanga ar tuščios rogės.  Svarbu neskubėti, svoris didinamas lėtai, kai šuo labai gerai jaučiasi su esamu. Iš pradžių šuniui tenka priprasti vien prie fakto, kad jam judant kažkas šliaužia iš paskos ir skleidžia garsus.

Pirmiausia lengvą svorį suaugęs šuo turi tempti 30 – 40 žingsnių. Palaipsniui atstumas ilginamas. Kai šuo gali po 20 – 30 m dirbti su savo svoriu ir yra pakankamai fiziškai sutvirtėjęs, galima pradėti trumpesnius (6 – 9 m), bet sunkesnius pratimus.  Tada šuo darbuojasi su 1.5 savo svorio. Po to – dar rimtesni svoriai.

Jei svorio nepakanka, daugelis tai bando kompensuoti didindami atstumą, kas iš esmės irgi nėra gerai. Žinoma, ištvermė būtina, nes varžybų metu kartais tenka atlikti iki 15 bandymų, tačiau svorio tempimo treniruočių ištvermės darbas nepakeis (ištvermės darbui tempiamas svoris nesiekia šuns masės). Geriau padaryti 2 – 4 bandymus su ne tokiu dideliu svoriu, negu valandą vaikyti šunį. Aerobiniam ištvermės darbui geriausia bėgtakiai, plaukimas, flirtpole, bėgimas šalia dviračio.

Per savaitę rekomenduojamos 1 – 3 sunkių svorių tempimo treniruotės. Būna, kad seansui užtenka 15 – 20 min., tačiau kartais treniruotė užtrunka ir daugiau kaip valandą.

Sunkiausia dalis – pajudinti krovinį, po to atsiranda inercija ir viskas einasi lengviau. Kartais pasibaigus inercijai ir kroviniui sustojus, šuniui gali pritrūkti atkaklumo judėti priekin. Taip atsitinka, kai šuo mokomas su vežimėliu, kurį sunku pajudinti iš vietos ar su pernelyg lengvu ilgą atstumą tempiamu svoriu… priežastys įvairios. Kai šuo dirba su daiktais, kurie nejuda iš inercijos, jis pripranta nuolat įveikti proceso metu nemažėjantį pasipriešinimą, nuolatinė apkrova jaučiama nuo pradžios iki pabaigos. Su taip apmokytu šunimi lengviau dalyvauti varžybose.

Dieną po treniruotės geriausia šuniui leisti ilsėtis, kitaip lėtės pažanga ir augs traumų tikimybė. Be to, į savaitės „darbo planą“ įtraukite ir aerobines ištvermės treniruotes. Treniruotes rengti reikia pagal tam tikrą grafiką, jį susikurti teks patiems, atsižvelgiant į individualius šuns poreikius. Pirmiausia nustatomas maksimalus svoris, kurį šuo gali patempti, tada dirbama su kiek lengvesniais svoriais, keičiamais pagal tam tikrą sistemą. Po 3 sav. – 2 mėn. tikrinamas naujas maksimalus svoris.

Ištvermės tempimas sudaro 1.5 – 3 km. Ištvermės pratimų metu velkamas svoris priklausomai nuo trenerių skiriasi, rekomenduojamas įvairus – nuo  25 iki 70 proc. šuns kūno masės.

www.000webhost.com