MITYBA
Be treniruočių, šuniui reikia tinkamos, subalansuotos mitybos. Ką rinktis – sausą ėdalą ar mėsą (RAW/BARF), kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau sausas ėdalas turi būti itin kokybiškas (Super Premium klasės), o RAW ar BARF racionas tinkamai subalansuoti. Kalbant apie papildus, dažniausiai pasirenkamos aminorūgštys, omega-3 RR, BCAA ir t.t. Paprastai jie įsigyjami iš žmonių sporto prekių parduotuvių, kuriose būna pigesni negu analogiški specialiai šunims skirti produktai. Rinkoje taip pat yra sportiniams šunims skirtų papildų. Lietuvoje dauguma aukščiausios klasės atletų papildomai gauna Nutratech Amino X papildus, gaminamus iš žuvų miltų. Patartina sportinio šuns racioną papildyti ir papildais sąnariams.
Tiriant mažus, vidutinius ir didelius svorius tempiančius arklius, didelių apkrovų grupėje pastebėta, kad tada atliekamas tam tikras anaerobinis darbas. 2017 m. Christopher W. Frye ir kt. paskelbė, kad greitai pasisavinamų angliavandenių ir baltymų papildai, duodami šunims prieš tempimų sesijas, neturi įtakos rezultatams, ir kad svorio tempimo metu pastebimi mažo anaerobinio metabolizmo požymiai organizme. Kito tyrimo duomenimis, popratiminiai maltodekstrino ir baltymų papildai svorio tempimo šunims padidina aminorūgščių ir angliavandenių tarpinių produktų kiekį kraujo serume, tad jų davimas gali būti naudingas. Šie duomenys leidžia manyti, kad svorio tempimo rungtyje, taip pat greičiausiai ir daugumoje kitų jėgos sporto rungčių, vyrauja jėgos faktorius (laimi stipriausias ar aukščiausiai iššokęs šuo, rungtis palyginti trumpa, organizme vyksta anaerobinis darbas), ištvermės užduočių kaip ilgų distancijų kinkinių sporte nėra. Į tai ir reikia atsižvelgti formuojant šuns racioną.
Jėgos sporto atstovus optimalu šerti vidutiniškai riebia dieta (riebalai – 50 proc. apykaitinės energijos, likusi dalis – 20 proc. angliavandenių ir daug (30 proc.) baltymų). Šis racionas leis papildyti raumenų glikogeno atsargas ir padidins mitochondrijų kiekį. Riebalai bus naudojami kaip pagrindinis kuras ramybės metu ir po 20 min. mankštos, kas leis tausoti glikogeną kai sportininkas turės dirbti dideliu intensyvumu. Šiems šunims per kelias dienas trunkančias varžybas naudinga po krūvio duoti angliavandenių papildų, atkuriančių raumenų glikogeno koncentraciją. Skatinant riebalų vartojimą ir lipolizę, rekomenduojama šerti kartą dienoje 2 val. po krūvio.
Treniruočių dienoms 2 – 6 h iki krūvio rekomenduojama sušerti ketvirtį normalaus raciono kiekio, kas leis padidinti angliavandenių atsargas. 15 min. iki darbo pradžios duoti paprastų angliavandenių, tai leis padidinti gliukozės kraujyje kiekį ir pasirengti oksidacinio metabolizmo serijai. Po pirmos darbo sesijos rekomenduojama sušerti 30 – 60 g mėsos baltymų, po 30 min. duoti paprastų angliavandenių. Tai įkraus glikogeno atsargas ir moduliuos gliukozės homeostazę. Šuo bus geriau pasiruošęs kitam seansui. Kai visos treniruotės tą dieną baigtos, sušerti likusį ketvirtadalį maisto. Jei darbas vyksta naktį, sušerti pusę raciono ryte ir padalinti kitą pusę priklausomai nuo to, kada bus startas. Negalima duoti didesnio patiekalo iškart po krūvio, ypač stambesnėms giliakrūtinėms veislėms, linkusioms į skrandžio išsiplėtimą ir žarnų užsisukimą. Apie 20 proc. sumažinus pašarų kiekį likus 24 val. iki rungtynių, bus išvengta tuštinimosi fizinio krūvio metu, bus skatinama lipolizė, sumažės išmatų kiekis.
Kadangi visi šunys skirtingi, o jų patiriami krūviai nevienodi, dėl išsamaus sportinio keturkojo mitybos plano parengimo rekomenduojame kreiptis į mūsų šunų jėgos sporto trenerius.
Sąnarių priežiūra
Sportiniams šunims paprastai reguliariai duodami papildai sąnarių sveikatai palaikyti. Esant problemoms ir renkantis papildus, atsiminkite, kad gliukozaminas ir chondroitinas nėra skausmo malšintojai – jie dirba atstatydami kremzlės pažeidimus. Paprastai prireikia bent 4 – 6 savaičių didesnių įsotinamųjų šių produktų dozių, kad būtų pastebimas teigiamas poveikis, ir daugumai šunų siekiant išvengti kremzlės irimo, juos vartoti tenka visą likusį gyvenimą.
Šiuo metu auga susidomėjimas metodais, kurie didesnį dėmesį skiria kremzlę ardančių procesų lėtinimui ir kremzlės atsinaujinimui. Atsirado produktų, vadinamų lėtai veikiančiais ligos eigą modifikuojančiais osteoartrito agentais (angl. slow-acting, disease-modifying osteoarthritis agents SADMOA). Jie skirstomi į injekcinius, pvz. polisulfatuotas gliukozaminoglikanas PSGAG ar hialurono rūgštis, ir peroralinius kaip gliukozamino hidrochloridas bei chondroitino sulfatas.
SADMOA medžiagos – sveikos kremzlės ir sąnarių skysčio komponentai. Iki galo nežinoma kaip jie veikia, bet iš esmės pagrindinės jų sritys šios: kremzlės matricos sintezės gerinimas, kremzlei kenkiančių fermentų slopinimas, sąnarių skausmo bei uždegimo mažinimas. Naudojami pavieniui chondroitino sulfatas ir gliukozaminas (drauge jie, beje, daug efektyvesni) turi įrodytą biologinį poveikį kremzlei. Daugėja ir jų taikymo gyvūnams klinikinių tyrimų.
Papildus duodant profilaktiškai, o ne tik esant sveikatos problemoms, sąnariai apsaugomi, lėtinamas jų irimas. Keli tyrimai parodė, kad profilaktiškai duodant tokius papildus sąnariai apsaugomi nuo traumų, kremzlių pažeidimai būna lengvesni. Papildai duodami šunims pradėjus treniruotes, šis procesas turi būti tęstinis bei ilgalaikis.
Gliukozaminas
Gliukozaminas – kremzlės matricos statybinis blokas. Pagal farmakologinį ir klinikinį profilį jis yra lėtai veikianti osteoartrito vystymąsi slopinanti medžiaga. Jo veikimo mechanizmas apima uždegiminių fermentų aktyvumo slopinimą ir gliukozaminoglikanų (GAG) sintezės stimuliavimą. Daugiausia tirta kaip jis absorbuojamas virškinimo trakte ir kaip į jį reaguoja kremzlė. Deja, atlikta nedaug tyrimų su gyvais organizmais ar tuo labiau šunimis.
Chondroitino sulfatas
Jis sudaro daugumą gliukozaminoglikanų, randamų judančių sąnarių paviršiuose arba sąnario kremzlėje. Jo biopasisavinamumas gerai dokumentuotas – peroraline forma gyvūnai ir žmonės pasisavina 70 proc. šios medžiagos. Jo poveikis gan įvairus – pvz., jis skatina kolageno ir glikozaminoglikano sintezę. Kremzles saugantis chondroitino veikimas dokumentuotas su daugeliu gyvūnų modelių. Pvz., triušiams geriamas chondroitino sulfatas lemia sumažėjusią kremzlės degeneraciją.
Gliukozamino/chondroitino derinys
Duodami drauge, gliukozaminas ir chondroitino sulfatas gerina kremzlių gamybą ir saugo jas nuo ardančių fermentų. Daugumoje in vitro tyrimų ir buvo analizuotas šių medžiagų derinys. Artritu sergantiems žirgams gliukozamino ir mažos molekulinės masės chondroitino sulfato derinys palengvino klinikinius simptomus. Šunims, kuriems chemiškai buvo sukeltas sinovitas, tas pats derinys gerai veikė priešuždegimiškai.
Šių medžiagų klinikinių tyrimų su žmonėmis labai daug. Jų veiksmingumas gydant osteoartritą kintantis. Didžiausias klinikinis kelio girnelės osteoartrito tyrimas neatskleidė jokio šių papildų poveikio sąnarių skausmams ar judesių amplitudei, išskyrus chondroitino sulfato poveikį sunkiausias atvejais. Tai rodo, kad kai osteoartritas atsiranda, papildai ligos progreso neveikia. Dėl kai kurių įrodymų, kad gliukozaminas laikui bėgant mažina kremzlių degeneraciją, vis dar tikslinga duoti gliukozamino/chondroitino sulfato gydant ankstyvą ligos eigą ir tai galima tęsti neribotą laiką, nes įrodyta, kad jie saugūs.
Kai kuriais duomenimis šios medžiagos gali tapti pagrindiniu vaistu artrito terapijoje, tačiau kadangi šie junginiai priskiriami maisto papildams, jų kokybė priklauso nuo gamintojo ir labai skiriasi. Geriausi rezultatai ir mažiausiai šalutinių poveikių stebėta tarp produktų, kurie specialiai sukurti šunims ir kuriuos sudaro gryni elementai, atitinkantys žmonėms skirtos klasės kokybę. Paprastai tai būna natūralūs junginiai, dėl ko jie labai saugūs ir pasižymi menkais šalutiniais poveikiais.
Hialurono rūgštis
Dar vienas artrito gydymo variantas – švirkščiama hialurono rūgštis. Tai vienas pagrindinių molekulinių sąnarinio skysčio komponentų. Ją išskiria kremzlių ląstelės. Hialurono rūgštis suteikia būdingą klampumą ir slidumą (didelio klampumo sinovijos skystis leidžia kremzlės paviršiui sklandžiai slysti kito sąnario paviršiumi). Hialurono rūgšties injekcijos į sąnarį paprastai suvokiamos kaip „sutepimas“, tad ši rūgštis neretai vadinamas „sąnarių alyva“.
Paskutinį dešimtmetį atlikta nemažai tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti, ar hialurono rūgštis efektyvi gydant osteoartritą. Deja, vis dar aiškiai nesuprantama, kaip veikia jos injekcijos. Pastebėta, kad sušvirkštus šios rūgšties sąnarių trintis sumažėja. Galimi mechanizmai, dėl kurių ši rūgštis veikai terapiškai, apima papildomą sutepimą, skysčio patekimo į aplink sąnarį esančius audinius kontrolę, tiesioginį uždegimo blokavimą. Tikėtina ir tai, kad hialurono rūgštis padeda atsinaujinti kremzlėms. Yra žinių, kad šunims, kenčiantiems nuo artrito, reumatoidinio artrito ar plyšus kryžminiams raiščiams, lyginant su sveikais gyvūnais, sąnario skystyje sumažėja hialurono rūgšties kiekis. Daugumai tirtų šunų hialurono rūgštis buvo švirkšta po kryžminio raiščio plyšimo, jie į injekcijas reagavo palankiai. Rezultatai parodė sumažėjusius artrito požymius, elastinius sąnarių skysčio pakitimus, tiesioginį apsauginį poveikį kremzlei. Nors rezultatai atrodo neblogi, išties nėra pakankamai informacijos apie tai, kaip hialurono rūgštis veikia osteoartritu sergančius šunis. Pirmųjų tyrimų metų būdavo atrenkama pernelyg mažai pacientų, o ir laikas būdavo ribotas.
Artrito gydyme tokios injekcijos naudojamos kaip terapinė priemonė: tikimasi, kad jos padeda atkurti sąnarių skysčio klampumą, sutepimą ir elastingumą, taip pat sumažinti skausmą, pagerinti judrumą bei atstatyti natūralias sąnariuose esančios hialurono rūgšties apsaugines funkcijas.
Žmonėms bei gyvūnams hialurono rūgštis paprastai švirkščiama tiesiai į pažeistą sąnario ertmę, tačiau žirgams, atrodo, ji veiksmingesnė kai „tiekiama“ į veną. Hialurono rūgštis gerai toleruojama, be ryškaus toksiškumo (tačiau gali turėti kelis šalutinius poveikius). Kadangi ji švirkščiama tiesiai į sąnarį, jos veikimas greitas. Paprastai prireikia penkių kas savaitę atliekamų injekcijų, didžiausi galimi intervalai tarp jų yra 3 – 5 savaitės.
Hialurono rūgštis taip pat prieinama peroraline forma – iš esmės rinkoje dabar pilna papildų su šia medžiaga. Deja, apie tokių papildų poveikį iš esmės nėra pakankamai tyrimų. Šiuo metu dėl duomenų apie peroralines hialuono rūgšties formas stokos nerekomenduojama jų naudoti kaip papildą.
Alternatyvios medžiagos
Šaltyje džiovintos Perna cannaliculus, dar žinomos kaip Naujosios Zelandijos žaliosios midijos NZM, turi gliukozamino, chondroitino sulfato ir ilgagrandinių omega-3 RR. Du tyrimai parodė, kad naudojant NZM praturtintus pašarus sumažėja sąnarių braškėjimas ir skausmai, kas lemia kliniškai geresnius rezultatus kai sąnarius vertina veterinarai. Manoma, kad šaltyje džiovintos NZM pranašesnės, nes šis procesas – RR išlaikymo komponento dalis. Kliniškai efektyvi NZM dozė tyrimais neapibrėžta, tačiau remiantis naminių gyvūnėlių pašarų gamintojų rekomendacijomis, 75 – 100 mg/kg kūno masės gali būti tinkama dozė.
Tokie nutraceutikalai kaip „elnių velvetas“ (medžiaga iš ragų), derva, kurkuminas ir hiperimunizuoti karvės baltymų izoliatai, su kuriais buvo atlikta šiek tiek klinikinių tyrimų, turi būti įvertinti siekiant patvirtinti jų naudojimo ribas.
Dar viena medžiaga, neesterifikuotas avokadų ir sojų aliejus (ASU), kaip rodo tyrimai, drauge su gliukozaminu ir chondroitino sulfatu gali teigiamai veikti sąnarių būklę. Naujausi tyrimai, kurių metu naudotos kremzlių ląstelės, parodė, kad gliukozaminas ir chondoritinas drauge su ASU veikia geriau negu tik vienų jų kombinacija – jie slopina uždegimo mediatorius.
Yra švirkščiamų preparatų, pvz., polisulfatiniai gliukozaminoglikanai PSGAG. Jie gaminami iš galvijų plaučių ir trachėjų ekstrakto. Pagrindinis tokio preparato poveikio dėmuo – chondroitino sulfatas, skatinantis kremzlės atstatymo procesus ir slopinantis sąnarius „ėdančius“ fermentus. Po tokių injekcijų šuo pradeda lengviau judėti, sumažėja uždegimas, skausmas. PSGAG poveikis tirtas leidžiant jo 6 sav. – 8 mėn. amžiaus šuniukams, imliems klubo sąnario displazijai. Pastebėta, kad sulaukę 8 mėn. amžiaus tokie šuniukai turėjo mažesnę kaulų dislokaciją, jų šlaunikaulio galvutė geriau „sutapo“ su sąnario gūžta. PSGAG poveikis tirtas ir suleidžiant jo 84 šunims, kenčiantiems nuo klubo sąnario displazijos. Šunims, kurie gavo preparato, pastebėtas sumažėjęs šlubavimas, pagerėjusi judesių amplitudė lyginant su tais gyvūnais, kurie gavo placebo. Deja, tie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.
Riebiosios rūgštys
Dažniausias riebalų šaltinis komerciniuose pašaruose yra sočiosios, monosočiosios ir polinesočiosios riebiosios rūgštys (RR). Polinesočiosios riebalų rūgštys gaunamos iš augalų, gyvūnų ar jūrų produktų. Augalai teikia arba linolo rūgštį, esančią omega-6 RR, arba linoleno rūgštį, esančią omega-3 RR. Šunų organizmas turi galimybę iš šių 18 anglies molekulių RR gaminti 20 molekulių RR, įskaitant arachidono rūgštį AA arba eikozapentaeno rūgštį EPA. AA yra normalios eikozanoidų (prostaglandinai E2 ir leukotrienai B4) gamybos prekusiorius ir siejama su uždegiminėmis reakcijomis bei gleivinės vientisumo priežiūra. Todėl jei EPA ar kiek ilgesnė omega-3 RR kolega dokozaheksaeno rūgštis DHR dietoje pakeičia AA, sumažėja uždegimą linkusių sukelti eikozanoidų kaip PGE2 ar LTB4. Tai sumažina kremzlės nykimą, kadangi skatinama geresnė gliukozamino ir kolageno gamyba.
Specifinės omega-3 RR, žinomos kaip ilgagrandinės omega-3 rūgštys dėl naudingo poveikio organizmams dažnai rekomenduojamos ir žmonėms, ir jų augintiniams. Gerai žinoma, kad jos palaiko širdies, smegenų ir nervų sistemų, inkstų, odos, imuninės sistemos ir sąnarių sveikatą, sumažina uždegimą ir ardančių fermentų kiekį sąnaryje.
Vieno tyrimo metu viena artritu sergančių šunų grupė šerta įprastu racionu, kita gavo padidintą omega-3 riebiųjų rūgščių kiekį. Tyrimo pabaigoje analizuojant gebėjimą pakilti iš gulimos pozicijos ir bendrą šlubavimo sumažėjimą, omega-3 RR gavę šunys pasirodė geriau.
Omega-3 RR forma labai svarbi, nes trumpesnių grandinių omega-3 RR (linoleno rūgštis, esanti linų sėmenų aliejuje) neturi to paties priešuždegiminio poveikio kaip ilgesnių grandinių omega 3 RR (AA, DHR), randamos jūros gyvūnų taukuose. Šiose situacijose žuvų taukų galima duoti daugiau negu tradiciniais atvejais. Yra įrodymų, kad veiksminga dozė – maždaug 1 g EPA/DHA 10-čiai kg kūno svorio, kiek yra viename šaukte „vidutinio stiprumo“ žuvų ar lašišų taukų. Šunys, gaunantys ne žuvimi pagrįstus komercinius pašarus, turėtų gauti apie 1 šaukštą žuvų taukų /10 kg, kad pasiektų sąnarių uždegimo priežiūrai reikalingą dozę. Vienas žuvų taukų šaukštas turi apie 45 kcal.
MSM
Metilsulfonilmetanas arba trumpiau MSM – organinis sieros junginys. Siera reikalinga puikiai jungiamųjų audinių būklei bei kolageno formavimui. MSM sumažina sąnarių skausmą bei uždegimą, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina osteoartrito simptomus. Galima rinktis papildus, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, arba įsigyti jos atskirai, paprastai baltų kristalinių miltelių pavidalu. Rekomenduojama MSM dozė šunims yra 50 – 100 mg kiekvieniems 5-iems kg kūno svorio.
Kolagenas
Kolageno yra kauluose, raumenyse, odoje, jungiamuosiuose audiniuose. Jis padeda atstatyti sąnarių lankstumą, malšina jų skausmą, „sutepa“. Išskiriama daug kolageno tipų. I tipo kolageno randama odoje, sausgyslėse, kraujagyslėse, vidaus organuose, kauluose. II tipo kolageno yra kremzlėse (dar jis vadinamas hialinine kremzle). Jis sudaro apie 50 proc. sauso kremzlių svorio, formuodamas atraminę jų dalį.
Papilduose dažniausiai randamas hidrolizuotas kolagenas (dar vadinamas kolageno peptidais) gaminamas iš gyvūnų kaulų, odos ir jungiamojo audinio. Jis lengvai pasisavinimas, tačiau lengvai ir pašalinamas iš organizmok tad jo reikia pakankamai didelių dozių. Nors tyrimai gan prieštaringi ir paprastai pabrėžiama, kad jų reikėtų daugiau, įrodyta, kad ši medžiaga mažina sąnarių skausmą, skatina chondrocitus gaminti kolageną, didina kaulų masę. Kai kurie eksperimentai įrodė kolageno naudą šunims, kenčiantiems nuo osteoartrito. 23 kg svorio šuniui kasdien rekomenduojama duoti 1 valgomąjį šaukštą želatinos, lengvesniam – pusę šaukšto, sunkesniam – 2 šaukštus.